ALFA CV REITIMNGAS

Kurie Lietuvos politikai balandžio mėnesį sulaukė daugiausia žiniasklaidos dėmesio?

Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio mėnesį buvo matomiausias Lietuvos politikas ar pareigūnas, rodo žiniasklaidos duomenų stebėjimo bendrovės „Mediaskopas“ ir portalo Alfa.lt

REDAKTORIAUS SKILTIS

Socialdemokratų agonija

Politologės Rimos Urbonaitės interviu su ministre pirmininke Inga Ruginiene sukėlė aistrų sprogimą socialinėje ir tradicinėje žiniasklaidoje. I. Ruginienė dar kartą viešai pademonstravo, kokia paviršutiniška asmenybė ji yra. Dalis socialdemokratų ir ministrės pirmininkės gerbėjų mėgino kritikos strėlių salves nukreipti į esą neetiškai ir neprofesionaliai formuluotus R. Urbonaitės klausimus, bet tai visiškai beprasmė diskusija. Jei ir taip, kaip ir bet kurio kito interviu atveju tai tik žurnalisto ir jo atstovaujamos žiniasklaidos priemonės profesinės reputacijos problema. Bet I. Ruginienės nesėkmė nėra tik jos problema – kasdien akis badanti Vyriausybės vadovės nekompetencija graužia pasitikėjimo valdžios institucijomis likučius ir tikrai neprisideda prie valstybės reputacijos ir įvaizdžio, I. Ruginienei vis labiau žavintis diplomatiniu turizmu.

RIMTI REIKALAI

Baikit, nemanau (satyra)

Kaip gerai, kad dabar valdžioje turim socdemus – jokios krizės nebaisios. Jei kokių nors ekonominių kataklizmų kiltų aplinkinėse šalyse, – kad ir visoje Europos Sąjungoje, – mes turime savo išbandytą veikiantį krizes užgesinantį metodą. Galima jį pavadinti Kirkilo-Blinkevičiūtės metodu, bet geriau apie jį į vikipedijas nerašykime, kad kiti nenusižiūrėtų ir neišeksploatuotų. Tas metodas mums kuo puikiausiai veikė per 2008–2012 m. pasaulinę ekonomikos krizę. Kaip jis veikė? Ogi labai paprastai. Jei pajunti, kad per Estiją ir Latviją atidunda ekonomikos krizė, svarbiausia apsimesti, kad nieko negirdi, pakeli pensijas, pašalpas ir visų žinybų asignavimus. Šiltu veidu ištaškai visus sukauptus rezervus. Patarimų ir perspėjimų neklausai, į nepatogius klausimus neatsakinėji. Apsimeti, kad nieko tokio čia nevyksta. Sulauki, kol į valdžią ateis konservatoriai, tada viską suverti ant jų. Nes tie konservatoriai yra nesuprantama rūšis, kalba apie kažkokias vertybes, todėl ant jų ir reikia viską versti.

POVEIKIS LIETUVAI

Užteks visiems: kokią įtaką nauji ES prekybos susitarimai turės Lietuvos ekonomikai?

Argentina, Brazilija ar Indija daugeliui lietuvių asocijuojasi labiau su atostogomis egzotiniuose kraštuose, o ne su ekonomika. ES sausį pasirašė prekybos susitarimus su „Mercosur“ valstybėmis bei Indija, ir tai vertinama kaip reikšmingi pasiekimai – dėl pirmojo ES derėjosi 25, dėl antrojo – 18 metų.

REDAKTORIAUS ŽODIS

Santykiai su Kinija: dėl ko žeminamės?

Daugiau nei tris dešimtmečius trunkantis laikotarpis, kai visos Lietuvos vyriausybės ir prezidentai laikosi to paties užsienio politikos kurso, atrodo, baigiasi. Nors tas kursas nebuvo idealiai tiesus ir kiek vinguriavo priklausomai nuo besikeičiančios geopolitinės situacijos ir ypač Rusijos retorikos bei veiksmų, kryptis buvo aiški – tai vakarietiška vertybinė užsienio politika.

VYRIAUSYBĖ

Kometa vardu Inga: ar 2026-aisiais I. Ruginienės staigi ir svaigi politinė karjera smigs žemyn?

Iki 2025-ųjų liepos nė vienas šio šimtmečio Lietuvos premjeras prieš savo valią nepaliko posto, kol toks likimas neištiko skandaluose įsipainiojusio socialdemokrato Gintauto Palucko, liepos 31 d. parašiusio atsistatydinimo pareiškimą. 2026-aisiais bus daug priežasčių šiai istorijai pasikartoti, tik I. Ruginienė taptų ne savo nuodėmių, o nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pabarstytų jos nekompetencijos prieskoniais, auka.

DARBO RINKA

Kiekybė ir kokybė: migrantai būtini Lietuvos darbo rinkai, bet juos reikia kruopščiau atsirinkti

Spalį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) po išsamios studijos pateikė Lietuvai rekomendacijas – valstybei per metus reikia įsileisti 20 tūkst. imigrantų, arba po dešimtmečio darbo jėgos padėtis taps kritinė. Per ateinančius 25 metus, anot TVF, Lietuvos populiacija kris 20 proc., o darbo jėgos kiekis – 30 proc. Europos Komisijos (EK) skaičiavimais, 2025–2030 m. Lietuvos darbo jėga susitrauks 7 proc., arba 1,3 proc. per metus.

REDAKTORIAUS ŽODIS

„Nukenselintas“ prezidentas

Prieš „Nemuno aušrai“ atiduotą kultūros ministro postą sukilę menininkai, kultūros sektoriaus atstovai ir juos palaikantys aktyvūs piliečiai išmintingai pasirinko pagrindinį protesto taikinį, į kurį nepataikyti neįmanoma. Juo tapo prezidentas Gitanas Nausėda, pirmąjį protesto mitingą rugsėjo 25 d. neatsitiktinai surengus būtent S. Daukanto aikštėje priešais prezidentūros rūmus.

RIMTI REIKALAI

Nematau problemos (satyra)

Naujoji premjerė minėjo tęstinumą: 80 procentų ką tik suformuotos Vyriausybės veikų bus tokios pat kaip prie Gintauto Palucko. Kodėl ne 100 procentų – dėl tų poros „Nemuno aušros“ neministrų, dėl kurių raukosi prezidentas? Jei visa kita dėliosis bei vystysis apytiksliai taip pat, vadinasi, po devynių mėnesių Andrius Tapinas su Šarūnu Černiausku bus prikaupę medžiagų premjerės ir keleto ministrų apkaltoms.

IŠKREIPTAS POŽIŪRIS

Naujajai premjerei tenka atlaikyti kritiką ne tik dėl patirties, bet ir dėl lyties

IQ paprašius žiniasklaidos monitoringo ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ atlikti tyrimą, kokiais būdvardžiais spaudoje dažniausiai straipsniuose buvo apibūdinami keturi Lietuvos premjerai – Inga Ruginienė, Gintautas Paluckas, Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis, – rezultatai nebuvo šokiruojantys.

LSDP TAPATYBĖ

Nepaisant kairuoliškų naujosios premjerės pažiūrų, nei Vyriausybės programa, nei pati partija sukti kairėn nežada

Suuodusi galimybę tapti naująja premjere, Inga Ruginienė ėmė žerti vieną už kitą labiau stebinančius pasiūlymus. Darbuotojus nuo darbdavių atskyrė diskusijos dėl keturių darbo dienų savaitės ir ilgesnių atostogų. Vilijos Blinkevičiūtės laikus priminė pasiūlymas didinti bazines pensijas pasinaudojant „Sodros“ rezervu. Ekonomistų ausis pašiurpino planas išvesti iš biržos valstybės kapitalo energetikos įmonę „Ignitis grupė“, o pritariančiųjų konservatorių užsienio politikos linijai – gerinti santykius su Kinija.

POLITINĖ PATIRTIS

XX Vyriausybei jau priklijuota nepatyrusių politikų etiketė. Ar ji pelnyta?

Politinė patirtis dažnai pristatoma kaip itin svarbi, o gal net svarbiausia premjerų, ministrų ir kitų aukštų pareigūnų savybė. Tos patirties turintys, taip pat tradicinės partijos, nuolat stengiasi tai pabrėžti. Tačiau patirties neturintys taip pat suranda vertingų savo savybių: jaunystė, energija, pažinimo alkis, šiuolaikiškas išsilavinimas. Iš tiesų geram politikui ir vadovui svarbios visos šios savybės, bet jas sunku išlaikyti vienu metu. Tai lyg svarstyklės, kai savybės ant vienos lėkštelės pusės nusveria esančias ant kitos – patyrę mažiau eksperimentuoja, įstringa standartinio mąstymo rėmuose, atbunka dėmesys kitai nuomonei, sunkiau priimti kritiką.

REDAKTORIAUS SKILTIS

Išgaravę socialdemokratai

Diplomatas ir buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje ištarė legendine tapusią frazę: „Kam man skambinti, jei noriu pasikalbėti su Europa?“ Šis ironiškas posakis iliustravo tuometę Senojo žemyno padėtį – ES tik formavosi, neturėjo aiškių valdymo struktūrų ir netgi geležinės uždangos perkirsto žemyno vakarinė demokratinė dalis nebuvo vieninga.

XX VYRIAUSYBĖ

Apvytęs rožynas: ko galime tikėtis iš naujos Vyriausybės?

Ko galime tikėtis iš naujosios Vyriausybės ir ką parodo jos formavimo trileris? IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus